sporadus

sporadùs, -ì adj. (4) žr. sporadiškas. sporadžiaĩ adv.: Pirmieji [baltarusių kalbos] sonoros l̃ virtimo į ŭ pėdsakai (sporadžiai) randami yra XV šimtmečiui baigiantis LTII41(K.Būg).